"Who you gonna call? Ghostbusters" arba kaip mes gaudėme vaiduoklius Vilniaus mieste

Šį savaitgalį naktį iš šeštadienio į sekmadienį su komanda kodiniu pavadinimu "SexOdromaS" sudalyvavom aktyviam miesto orientaciniam žaidime "Ghostbusters", kurį organizuoja Encounter.

Ekipažo štabas.

Dalyvavom pirmą kartą, todėl be galo daug visokių klausimų ir neaiškumų buvo. Bet galiu pasakyti, kad tas 8h praleidome beprotiškai įdomiai ir azartiškai. Finišavom 6h ryte. Pradėjom 21h. Nuvažiavom apie 100 km.
Žaidimo esmė - internetiniame puslapyje, kurį nurodžiau aukščiau, pasirodo žaidimo užduoties nuorodos, mįslės, raktai. Juos reikia įminti, surasti apibūdintą objektą ar vietovę ir ten ieškoti kodo, kurį suvedus į atsakymo laukelį, gali keliauti į sekantį levelį (gali gauti kitą užduotį). Užduotys sugalvotos labai puikiai ir reikia gerai pasukti galvą, kad susigaudytum, apie ką eina kalba. Kas kažkiek laiko duodamos "padskazkės" - tolesnės ir tikslesnės nuorodos. Jų pagalba vis arčiau ir arčiau galima prisikasti prie tikslo.
Įspūdžių labai daug. Aptarsiu tai, ką labiausiai prisimenu, kas buvo smagu arba nelabai.
Privalomi atributai - automobilis, komandos nariai, kompiuteris su internetu, komandos pavadinimas, liemenė atspindinti šviesą (su kuria labai kietai jautiesi, toks visiškai išskirtinis), prožektorius. Daugiau kiekvienam žaidimui liepia vis kitokius daiktus pasiimti. Šiam žaidimui ilgiausiai ieškojom UV lempos. Net blogeriai negalėjo niekuo padėti... Bet radom :) Nors buvom susiveikę tokią didelę vieno metro ilgumo, bet jos nepanaudojom, nes per sudėtinga atrodė. Bet užtat kaip juokingai būtųmne atrodę, ir tą užrašėlį iš karto tik pašvietus būtume radę :)) Gal kitąkart pasianekdotinsim.
Pirma užduotis buvo visiškas pravalas, nes neįminėm stereogramos. Nieko nematėm nė vienas iš penkių komandos narių. Nemokėjom suvesti kodo, bet leido pereiti į kitą lygį pasibaigus užduoties laikui. Kita užduotis buvo kūrybinė. Reikėjo padaryti 10 nuotraukų su vienu komandos nariu ir su tam tikrais objektais. Televizijos bokštą radom, Europos kultūros sostinės emblemą ir tarybinį paminklą irgi nesunkiai. Tada prasidėjo visokie ieškojimai. "Aiste WRU" yra toks graffiti užrašas. Jo taip ieškojom, bet neradę nusipiešėm ant popieriaus ir nusifotografavom. Reikėjo karvės dar. Tokią radom Mokytojų namų kiemelyje. Paskui jau sužinojom, kad karvę irgi buvo galima nupiešti. Suspėjom šią užduotį įvykdyti. Nuvežėm kompaktą su nuotraukomis į nurodytą vietą. Pridavėm. Kodą reikėjo išsitraukti iš triju litrų stiklainio iš kažkokios masės. Spėkit, kas traukė? :) Aš. Šlykštuma šiokia tokia. Kažkoks rūgpienis su aliejumi, kiaušiniais, jų lukštais, alyvuogėm ir dar kažkas glitaus buvo. Čia gal kokia aliuzija su tuo Lizūnu iš Vaiduoklių medžiotojų? :) Tai gerai, kad veiksmas vyko šalia Rimi, tai buvo kur nusiplauti nubėgus į WC, nes nusivalyti niekaip neišėjo... Feek... :)
Važiuojam toliau. Pagal užuominas susiradom, kad gal reikia važiuoti į senamiestį prie Tallat - Kelpšos konservatorijos. Reikėjo ieškoti rūsio. Blaškėmės, blaškėmės, net į Bix barą užsukom, nes ten irgi yra rūsys... :) O pasirodo, mums reikėjo Tallat - Kelpšos gatvės ir ten esančios nebaigtos statyti vaikų ligoninės Santariškėse. Ten vėl ilgai ieškojom nežinia ko, kol išsiaiškinom, kad ieškomas objektas turi būti pažymėtas žaliu vaiduokliu, tad apie jį ir reikia ieškoti kodo. Beieškodami su kita komanda susišnekėjom, kad jie irgi buvo nusibastę į senamiesti... Ne mes vieni tokie nelabai nuovokūs. Kai jau organizatoriai ten buvę šiek tiek užvedė ant kelio, radau kodą vamzdyje. Buvo be galo džiugu, kad net norėjos šokinėti. To daryti negalėjau, nes aplinkui sukosi kitų komandų nariai, tad reikėjo neišsiduoti... Suvedam kodą - tinka. Varom toliau.
Pagal užuominas labai greitai suradom objektą. Tai buvo Matematikos ir informatikos institutas. Toks baseinas ten yra. Ai, žodžiu, čia ilgam buvom pastrigę... Ieškojom tame baseine ir nieko neradom. Blaškėmės po teritoriją pagal kitas "padskazkes". Kol galų gale mūsų komandos narė Justina grįžo į baseiną ir rado kodą vėl vamzdyje. Didžiausia šaunuolė. Džiugu :) Dar būna tokių bonus užduotėlių, už kurias skiria papildomai laiko. Keletą jų pasisekė išspręsti.
Toliau sekė kelias į Verkių parką. Čia pakankamai greitai susigaudėm pagal užuominą iš laikraščio "XX amžius", kuri radom internetiniam puslapy epaveldas.lt. Krioklys ten kažkoks yra, tai ant vieno akmens ir radom koduką. Mes taip visur skubėjom, kad vos spėdavom ką nors užkąsti ar vandens (alaus) atsigerti. Daug bėgiojom, nes norėjosi gi aplenkti kitas komandas, tai ryte jaučiau, kad turiu ir kojas :)
O vat po šitos užduoties prasidėjo košmaras... Užduotis nurodė kryptį link Grigiškių. Na ką, ir spaudėm link ten. Po penkiolikos minučių pasirodė "padskazkė", kad mums reikia Gariūnų. Grigiškių dar nebuvom privažiavę. Skaičiau forume atsiliepimus, kad keletas komandų pasiekė Grigiškes ir bandė veržtis į popieriaus fabriką, kur juos sargas tikino, kad: "čia tikrai nieko nėra". Radom tuos Gariūnus. Šiaip ne taip radom objektą. Šitam etape reikėjo rasti du kodus. Dviejuose objektuose. Ir vat tada, pradėjus ieškoti, tikrai apėmė didelė neviltis. Kažkokie likę griuvėsiai, betoniniai vamzdžiai, daug šiukšlių, padangų ir kitokio šlamšto. O tamsu kaip buvo, žmonių daug. Visi nervinasi, kad nieko neranda. Kažkokie vaikinai mus su Justina pradėjo gąsdinti kalbėdami apie žiurkes. Kai kurie dalyviai visiškai nusiminę buvo ir svarstė, gal čia geriau važiuoti suvalgyti po submariną. Buvo vienas iš organizatorių, tai apramino, kad yra net trys kodai, todėl tikrai rasim. Mūsų komandos narys Gytis nuklydo toliau nuo tos vietos (koks protingas komandos narys), kurioj visi kuitėsi. Ir rado!!! Beliko rasti dar pirmą kodą. Buvo jau pasirodęs tinklapyje žemėlapis, tad susiorientavom nesunkiai, o ir kodą dar vienam žiauriai apleistam pastate irgi suradom pakankamai greitai... Nuotaika iki ausų.

Paieška Gariūnų kažkokiuose griuvėsiuose baigta :)

Toliau sekė kita užduotis su užuominom apie alų, alaus barą ir velnią. Sugalvojau paskambinti informaciniu telefonu 118 ir ką nors pasiklausti. Sakau: "chebra, o ko klaust?" Jie: "Ai, ko nors paklausk". :) Paskambinus sakau: "laba diena, gal galite pasakyti, ar yra Vilniuje koks nors alaus baras, kurio pavadinime būtų žodis velnias?":) Nežinau, ką ta mergina pamanė, bet po keletos akimirkų mane patikino, kad Vilniuj tokio nėra. Padėjau ragelį ir netrukus išsiaiškinom, kad kalba eina apie "Tauro rago" barą netoli Taurakalnio. Uojezau, ten irgi buvo baisu... Kokia ten nereali atmosfera buvo sukurta: pasitiko vaiduoklis žaliais plaukais Lizūnas, prie baro sėdėjo mergina ir dėliojo kortas, degė žvakės, kažkur kapsėjo vanduo, skambėjo muzika, kažkas kalbėjo pro megafoną... Buvom gavę keletą žetonų, todėl komandos narė Justina sėdo prie stalo ir lošė su ta mergina, o kiti nariai turėjo ieškoti kodo. Kodas paslėptas buvo lempoj. Tam kambaryje gan stipriai lašėjo vanduo, buvo visur drėgna, dar likusios baro kėdutės atrodė tokios visiškai sutręšusios, bet dar kvietė sėstis. Įspūdingai dar atrodė betoninis baras... Kaip vėliau sužinojau perskaičius forume, kad šioj vietoj renkasi narkomanai ir narkotikų pardavėjai. Organizatoriai patys baiminosi, kad jiems ten būnant tie nepasirodytų. Vis dėlto sakė, kad buvo ir prisistatę... Kadaise, matos, kad ten buvo visai normalus baras. Pačiam Vilniaus centre, o dabar telikusi landynė... Ir baisu, ir žavu, ir netikėta. Įvykdę užduotį keliavom toliau.
Gavom žemėlapį su lenkiškai užvadintomis gatvėmis. Šiaip ne taip iššifravom ir nudūmėm į kažkokį kiemą Kauno gatvėj. Čia jau liepė pasiimti UV lempą. O kai įėjom į daugiabučio pirmo aukšto patalpas... Mamamia... Mus pasitiko aštrus belen ko kvapas. Iš karto skarelę užsitraukiau ant nosies, nes neatrodė, kad ilgai išbūsim. Maždaug vaizdas: bomžų bendrabutis su išdaužytais langais ir vos vos besidarinėjančiom durim. Daug kambarių. Kiekvienam vis kitoks "apstatymas". Vienam kambaryje primesta drabužių, kitam - šiukšlynas. Trečiam dideliam kambary visiškas bardakas, ur mėtėsi įvairūs daiktai, ir dar visur prišikta tikrąja ta žodžio prasme. Mane šokiravo ten du dalykai: vieno kambario centre pastatytas unitazas ir jame pridergta bei kitas kambarys, į kurį įėjus pamačiau tvarkingai sudėtus batukus, išrikiuotus Maximos maišelius, o pašvietus su prožektorium palei sienas pamačiau du apsiklojusius ir miegančius žmones... Kažkaip labai nemalonu pasidarė. Toliau paėjus matėsi kadaise buvusi pirtis ir baseinas... Žodžiu, radom kažką su UV lempą - nedidelę schemą su Šumsko ir Mechanikų gatvėm ir Rotada užrašu... Kažkaip mums susišvietė, kad reikia toliau to kodo ieškoti tenais ir išbėgom. Kaip vėliau klostėsi reikalai, tai nelabai gerai, nes tam objekte reikėjo ir kodą rasti. Bet mes buvom ne vieninteliai to kodo neužsirašę, o ta schema buvo kaip bonuso užduotis, kurią ir išsprendėm. O sprendėm juokingai... Kadangi niekas nežinojo, kur tos gatvės, vėl paskambinau informaciniu telefonu. Buvo kažkur apie trečią valandą nakties. Pasisveikinu ir sakau atsiliepusiai merginai: "labas rytas, sakykit, o kokiam rajone yra Šumsko gatvė?" Mergina taip sutrikusi: "O kokiam čia mieste?" Kai pasakiau Vilniuj, mano komandos nariai pradėjo kikenti :)) Bet ji pasakė, kad Salininkuose. Ir dar, kad ta Rotada yra degalinė ir davė tikslų adresą. Google earth streikavo. Apskritai, šiek tiek turėjom problemų su internetu, nes kartais dingdavo ryšys. Turėjom Mezon ir Omni connect'ą. Kitąkart sakėm dar ir Bitės Vodafone jungsimės. Taigi, nuvažiavom mes prie tos degalinės, o kitoj pusėj buvo šiukšlynas, kurio vienam šaldytuve radom žaliai užrašytą kodą. Mums, kaip naujokams, visiškai nesuvokiama buvo, kad mes pražiopsojom kodą praeitam objekte, tad turėjom problemų su kodo suvedimu užduotyje. Skambinam organizatoriams. Jie paaiškina, kokie mes durneliai, ir kad gaunam tik bonusą :) Kitąkart jau žinosim, kad tikri kodai yra užrašyti ant lapukų, o tie kitokie - bonusiniai. Jau švinta ir mes gaunam devintą užduotį. Esmė mįslės maždaug tokia: linksmasis vaiduoklis Anupras slepiasi miestelyje vaiduoklišku pavadinimu, o šalia jo yra gyvenvietė, kurios pavadinimas susijęs su vaiduoklio spalva. Pirma mintis - Baltupiai... Bet ne, ir tada Justina sako: "gi čia Vaidotai". Įsijungiam žemėlapį - šalia Vaidotų yra Baltoji Vokė. Varom!!! Nuvažiuojam ten ir nežinom, ko ieškot, nes pagalbos dar nebuvom gavę. Važinėjom gatvelėmis. Gražus miestukas. Daug senų grytelių, kurios puikiai prižiūrėtos. Žinojom, kad reikia kažko vaiduokliško ieškot. Sumetėm, kad Anupras yra iš romano Baltaragio malūnas. Ir kad gal mums reikia ieškoti objekto kažkaip susijusio su Anupru. Žiūrim, vaikšto vietinis vaidotiškis prie garažų. Mes sustojam ir jo klausiam: "sakykit, o čia gal pas jus yra koks nors baras ar įstaiga kaip nors susijusi su Anupru?" Dėdė nieko nesupranta, tad mes jam paaiškinam, kad čia toks orientacinis žaidimas ir mes ieškom objekto. Jis atsiprašo ir pasako, kad nieko tokio nėra Vaidotuose. Ir sako: "tai gal jums malūnas tiks?" Mes sumetėm, kad tiks. Parodė kaip važiuot ir išvažiavom jo ieškoti. Ten nuvykus radom daug dalyvių. Kodą irgi kažkaip ant tilto esančiame vamzdyje radom. Suvedinėjam ir vėl netinka. Skambinam atsiprašinėdami organizatorių, kad vėl mums čia neveikia. Ir tada mums paaiškina, kad čia dešimtos užduoties kodas :) Ir kad turim skubėti prie devinto objekto ir kaip tik gaunam nuorodas tai devintai atlikti ir išskubam ieškoti pastato su gaidžio figūra ant stogo. Važiuojant jau link to pastato mus pasitinka du baltai apsirėdę vaiduokliai. Persimetę keliais žodžiais, skuodžiam į pastatą. Edvardas randa tą kodą kažkur palubėj ir, kas smagiausia, mes turim ir dešimtos užduoties kodą. Suvedimas vyksta kruopščiai greitai ir dešimtą užduotį įvykdom per trylika sekundžių - taip sukeldami forume kitų dalyvių nepasitenkinimą ir įtarimus, kad sukčiaujam. Bet juk niekas nesakė, kad taip negalima :) Tiesiog taip atsitiko.
Wawawywa, ir gaunam paskutinę finalinę užduotį. Čia vėl prireikia žemėlapių ir besibardami atvažiuojam jau prie paskutinio apleisto pastato. Jame buvo aptverta duobė tokia gili. Organizatoriai sakė, kad nepaisant visokių aptvėrimų vienas žaidėjas trenkėsi į tas tvoras. Tai gerai, kad aptvėrė - būtų nugarmėjęs kokius penkis metrus žemyn... Taigi, radom koduką, suvedam ir mus sveikina užbaigus trasą ir užėmus 13 vietą. Jau išsimiegojus apie pietus sužinojom, kad perskaičiavus visus bonusus likom 11 iš 19 komandų. Ir buvom pirmi, kurie negavom taškų... Bet tai niekis. Išmokom žaisti ir kitąkart jau stengsimės iškovoti taškų. Komandos nuotaika buvo labai puiki, nepaisant keletos momentų, kai susiginčydavom, kad ne ten važiuojam, arba nesąmones šnekam. Vis dėlto, įtemptai dirbom tas aštuonias valandas, tai čia kiekvienas pavargsta ir susinervina.

Finišas.


Vaišinom vaiduoklį Lizūną alumi :)

Dar papliurpėm su kitom finišavusiom komandom, su organizatoriais, pasipasakojom absurdiškus nutikimus, bajerius ir patraukėm namo jau visai prašvitus. Ech... Keletą kartų buvo tikrai nejauku ir net baisu, kai šalia nebematydavau savo komandos narių. Aš stengiaus visur bėgioti, nes norėjos visam tam šurmuly dalyvauti, kiekvienąkart palikdavom vieną arba du žmones prie kompo, kad mums padėtų esant objekte. Kitam kartui reikės rimtesnę avalynę pasiruošti, nors labai gerai tiko ir guminiai botai, su kuriais visur gali klampoti...

Pokalbiai su organizatoriais.

Širdingai dėkoju komandos nariams Begui, Justinai, Edvardui ir Gyčiui. Gerai pavarėm.
Taip pat didelė pagarba organizatoriams. Jie sakė, kad šią trasą ruošė nuo balandžio mėnesio. Trasa tikrai vykusi, apipavidalinimas labai šaunus ir prisiminėm bei prieš tai pažiūrėjom vieną dalį Ghostbusters (1984). Who you gonna call :D
Kas dar nesate dalyvavę ir norite save išbandyti bei patirti nuotykių, tikrai labai rekomenduoju. Emocijos, azartas ir nuotaika tikrai atpirks visas šlykštynes ir baisybes. Šiek tiek buvo sunku, bet viskas pasiekiama, tik reikia užsispyrimo ir drąsos. Man pavyko su baimėm susitvarkyti, tai jums irgi pavyks.
Laukiu kito žaidimo :) Sekite tinklalapį http://vilnius.en.cx/Default.aspx
Nuotraukų galerija: Žaidimo akimirkos, ir Vietos, kuriose buvome mes naktį.