Laikas po Mėnuo Juodaragio

Vakar smagiai pasitaškėm afterpartyje Alaus namuos su nuostabiaisiais australais Dandelion Wine, tai šiandien galiu šiek tiek papasakoti apie paskutinį šiais metais lankytą festivalį Mėnuo Juodaragis.

Aš ir Dandelion Wine atlikėjai. Labai šilti žmonės ir muzikantai pasakiški.

Taigi, nuvažiavom į festivalį penktadienį apie pietus. Saulė švietė ir oras buvo pasakiškai nuteikiantis. Labai norėjos kuo greičiau pasistatyti namus, užkąsti ir keliauti žiūrinėti, kas kur vyksta, kol dar neprasidėjo vakariniai koncertai. Galiu pasakyt tiek, kad šiais metais net dvi paskaitas išklausiau: apie senovišką muziką bei kaip ji interpretuojama šiandien ir apie senovės lietuvių vestuvinius papročius ir kuo svarbus arkliukai ir žirgai lietuvių gyvenime. Manau, kad iš tikro buvo labai naudinga. Daugiau žinoti tikrai niekam nekenkia :)
Koncertinį vakarą pradėjo Donis su Rasa Serra. Buvo tikrai gražu. Ir naujų kūrinių pristatė.

Donis ir Rasa Serra.

Po jų įsimintiniausi buvo estai Virre. Labai gražus vokalistės balsas. Ir aišku, kad tą vakarą mano laukiamiausia grupė buvo australai Dandelion Wine. Taip laukiau, kad negaliu :) Stiprus, įdomus ir nuoširdus pasirodymas. Čia galėjau pasireišti fotografuojant dar : Keletas nuotraukų:

Vokalistė Naomi.

Šaunusis muzikantas Nicholas.

Dar Nicholas.

Žavusis beigi tylusis smuikininkas. Pamiršau paklausti vardo, o dabar nerandu informacijos apie jį.

O čia vat dalis žiūrovų, kurie buvo susirinkę pasižiūrėti Dandelionų.

Tą vakarą dar išklausiau šiek tiek nuobodų Of The Wand and The Moon pasirodymą. Na, aš suprantu, kad kitiems labai patinka tokia muzika, bet man buvo per ramu ir tikrai šita grupė netaps mano favorite. Ai, dar McKaro pasiklausiau. Muzika veža, o vat video projekcijos tai šiek tiek šiurpios buvo. Su broliu šnekam po pasirodymo. Sako: "Aš suprantu, kai rodo, kaip žudo žmones, nu bet arklius... Gaila gi". Taip ir gimsta juodasis humoras. Kadangi naktis buvo nelabai vėsi, tai dar ir į ambientinę sceną nuėjau. Šiek tiek pasiklausiau traškesių ir ėjau miegot. Bet galėjau ir neiti, nes neįmanoma buvo užmigti prie diskotekinių garsų ir kaimynų, kurie valandą laiko dainavo... Paskui išsiaiškinom, kad tai ansamblio Karužė vyrai yra mūsų kaimynai. Buvom juos susitikę prie Maximos jau išvažiuojant ir davėm velnių, tai jie dar kartą padainavom kažkokių partizaninių dainų. Ai, va, prisiminiau, koks dalykas labiausiai sunervino atvažiavus - kad neleido statytis palapinių, kur norėjom. Prie parkingo yra toks gražus pušynėlis, kuriame buvome įsikūrę per Roko naktis. Ten nors ramu ir ne taip būtume girdėję atseit diskotekinę muziką, bet kai mus ketvirtą kartą iš ten išvarė - pasidavėm. Po geros valandos jau ir ten leido statytis, tik mes iš principo nebėjom, o ir vietos buvo jau užkirstos. Žodžiu, smulkmena, bet vis tiek nefaina taip...
O rytas prasidėjo sunkiai. Jaučiau jau naktį, kad kažkas negerai darosi su kaire pėda. Ryte apžiūrėjus išsigandau - ji buvo ištinusi ir iškilęs kažkoks keistas spuogas... Man prieš savaitę bitė buvo į pirštą įgėlusi, tai sumečiau, kad turbūt dėl to čia kažkas ne taip. Arba alergija, arba koks užkrėtimas. Papusryčiavau ir ėjau ieškoti gydytojo. Radau. Gavau tablečių ir aprištą pirštuką. Bet vis tiek nemalonus jausmas persekiojo visą dieną. Į vakarą jau kaip ir gerai viskas pasidarė, tad labai dėkoju tam mielam daktariukui už pagalbą, nes kitu atveju, tai nežinau, kaip būtų baigęsis festivalis :)
O šeštadienį turėjo lyti lietus. Rytą dar viskas šaunu buvo, išsimaudėm, apsigaubėm palapinę polietileno plėvele ir išėjom ieškoti pramogų. Dar internete patikrinau, kada čia lis. Pagal viską turėjo lyti apie 18h, bet jau lietutis nerimo po pietų. Ir vėl saulė išlįsdavo. Toks visiškai neprognozuojamas oras. Tad teko lietpaltį visur tampytis. O veiklos kiek buvo vėl... Aš per tas tris dienas tiek prisivaikščiojau, kiek per mėnesį nenueinu... :D Ir amatų kiemelis veikė, ir aitvarus buvo galima pasidaryti, ir veidą iš žemės, ir iš lanko pašaudyt arba pamatyti, kaip drąsus žmogus virsta taikiniu ir jam netyčiom sužalojama ranka taip, kad didelis vyras po pusės minutės pradeda alpti. Bet, kiek žinau, viskas baigėsi gerai. Trys siūlės. Vakare tai labiausiai laukiau Vilkdujos, bet jie koncertavo labai trumpai, nes pavedė aparatūra... Šiek tiek buvo gaila dėl to, bet užtat kitas projektėlis Delchia, kuriame būgnus muša pats Popo, labai nustebino. Nieko nesitikėjau, o gavau didelę dozę teigiamos energijos. Kaip ir vienas iš atradimų festivalyje buvo Rasa Basom su vokaliste Rasa Bubulyte. Draugai man bandė įpiršti, kad tai kažkas panašaus į Sigur Ros. Na, gal... Šiek tiek. Buvo labai gražu ir nudžiugau, kad jos daina Lyliu lėliu yra MJR rinktinėj.
O per lietų mes šokom Inkubus Sukkubus koncerte. Kaip buvo linksma :) Nesvarbu, kad šiek tiek popsas, nesvarbu, kad daug fonogramos, bet buvo smagu. Po koncerto teko grįžti persirengt absoliučiai visus drabužius. Klausiau dar Aistės Smilgelevičiūtės ir Skylės. Migravau taip sakant tarp tų dviejų scenų, nes norėjos nors dalelę visko pasiimti. Tai mačiau tokius keistuolius lenkus Biscaveret. Iš tikro nelabai supratau, ką jie norėjo parodyti, bet muzikinis spektaklis buvo juokingai estetiškas. Tada maloniai nustebino atlikėja iš Italijos Roma Amor, kuri dainavo itališkai ir prancūziškai pritariant gitarai ir akordeonui. Ir vėl lyją ir einu klausytis Litvintroll. Oj užkūrė pirtelę baltarusiai buvo. Linksmuoliai. Tikrai, kad buvo šeštadienio vinis. Po jų, vė iškeliavau į kitą sceną. Ten stovėjo kompas ir ėjo muzikiniai garsai. Pasėdėjus drėgmėje pasidarė šalta, norėjosi valgyti, tad nusprendėm nesikankinti ir eit pavalgyt beigi miegelio. Tą naktį niekas nedainavo, trumpai šoko ir net nešnekėjo, nes lijo lietus :) Išsimiegojom kaip niekad gerai. Atsiėmėm už praeitą naktį.
Man taip patinka ta Mėnaragiška aplinka. Kažkaip visi žmonės labai draugiški ir malonūs. Sutikau seniai matytų draugų, sutikau ir naujų draugų. Tik vienas dalykas nelabai patiko, kad buvo ir tokių asmenų, kurie nesuprato, kur atvažiavo ir gadino kitiems nuotaiką... Nelabai malonu. Bet velniop visa tai. Laikas praleistas puikiai. Ir su Dandelionais prisibendravau. Sekmadienį sutikau juos ir paprašiau nusifotografuoti. Tai taip užsiplepėjom... :) Išdavė jie man tą afterparčio paslaptį, kad tai jie koncertuos, dėl ko aš be galo nudžiugau. Jie visi buvo tam festivalyje, visur dalyvavo, fotografavo pasirodymus ir visus amatus aplankė. Matosi, kad tikrai žmonės džiaugiasi tokiame renginyje. Beje, afterpartyje vėl juos susitikau, tai sveikinasi kaip su seniai matyta pažįstama. Gavau autografų ir papasakojo, kad artimiausiu metu sės įrašinėti naują albumą. Po koncerto išeinant atsisveikinau ir atsibučiavau su Naomi. Aš tikiu, kad jie tikrai dar atvažiuos koncertuoti į Lietuvą.
Sekmadienio rytas vėl buvo saulėtas, bet dangus tikrai nieko nežadantis. Ripkos varžybas pražiopsojau, bet paskui nuėjau pasižiūrėt, kaip ten tos lazdos ir ta pati ripka atrodo. Pasišnekėjau su žaidimo entuziastais, tai iš tikro tas žaidimas pritaikytas vyrams, nes ta lazda tai tikrai nelengva, o dar ja mosikuotis ir ridenti ripką... Reikia šiek tiek jėgos. Kur buvęs, kur nebuvęs ir vėl lietus pasirodė...
Tai ką, paskutinei dienai dar palankėm koncertukus. Išklausėm folklorinių ansamblių Ale va, Ramtatūris ir latvių Baobabs. Paskutinieji buvo bulgarai Irfan, kurie maloniai nustebino. Kažkas panašaus į Dean Can Dance.

Irfan.

Lietus liovėsi ir po koncerto dar buvo šokiai, bet jau nebėjom, nes norėjos, kol nelyja, susipakuoti daiktus, suvalgyti likusį maistą ir, nusipirkus tradiciškai šampano, traukti namo. (Nebijokit, vairuotojui tai jo nedavėm:)
Kitais metais festivalis vyks kažkur kitur ir bus mažesnis, o dar po metų vėl grįš į Zaraso salą. Ir vėl bus ko laukti, nes mano galva, tokio išskirtinio renginio nereikėtų praleisti, ypač, jei dar ir visa muzikinė programa domina.
Daugiau mano nuotraukų yra čia.
kam dar daugiau įdomu, galima rasti dar ir čia.